Kartą, įprastą pirmadienį, gydytoja klounė Edita Einšteinytė su naujuoju savo partneriu Richardu išsiruošė lankyti Antakalnio ligoninės vaikų. Kaip teigia ji pati, į vizitą jiedu nusprendė pakviesti prisijungti persirengimo kambaryje sutiktą pliušinę gorilą. “Ilgai diskutavome ar ji galėtų skraidyti ar visgi eis pėstute, tačiau didžiąją laiko dalį ją išvis teko nešti rankose, nes nors skraidė ji puikiai, bet kiek per lėtai.”


Taip visi trys vaikščiodami ligoninės koridoriais jie traukė visų akis. Vaikai, jų tėveliai, seselės ir net pati Edita ėmė manyti, kad Richardas yra gorilos tėtis. “Nors Richardas ir gynėsi, kad tikrai ne, visgi įrodymai buvo akivaizdūs: tokie pat plaukai, rankų ilgis, akių vienodumas. Abejonių nebeliko, kai pamatėme jų saguotų bambų sutapimą!”. Visi buvo įsitikinę, kad Richardas privalo prisiimti atsakomybę ir nemeluoti, kad tai ne jis yra gorilos tėtis. “Visi žinojome, o jis niekaip nepripažino! Teko jį ir su vandeniu šlakstyti, kad prabustų ir suvoktų realybę, teko ir vaikytis per visus koridorius, o gorila tuo metu šaukė: “Tėti, nupirk man ledų!” ir jis vis tiek niekaip! Nors ligoninės personalui, vaikams ir jų tėvams tai pasirodė itin juokinga, Editai visa tai atrodė kaip tikrų tikriausia gėda, kaip gi galima nepripažinto tokio fakto, – mąstė ji.

Gydytoja kloune Edita

Neapsikentusi Edita pasitarė su viena seselių ir drauge nusprendė, kad metas šiam vyrukui padaryti DNR tėvystės testą! “Ilgai ieškojome, kur toks testas daromas. Papuolėme į reanimacijos, specialios slaugos skyrių. Ten sutikome du be galo gražius mažylius: Gabiją ir Daumantą. Jiedu taip pat turėjo vieną panašumą su gorila, nebuvo aišku, kas šių mažylių tėčiai ir kur jie yra, – pasakoja gydytoja klounė Edita. Ji sako, kad tikėdama, jog gerai pažįsta savo partnerį Richardą, paaiškino visoms seselėms ir kūdikių slaugėms, kad labai įtaru, jog turbūt ir čia tėvystės atsakomybės nebus prisiėmęs Richardas!

Editos nuogąstavimų ir nuolatinio Richardo priešinimosi besiklausydama, nuostabaus grožio šalia buvusi gydytoja Goda tarė: “Brangieji, aš jau daug metų čia dirbu ir iš gilios patirties galiu pasakyti labai svarbų ir akivaizdų dalyką!” Klounų ausys įsitempė, visi sukluso, o gydytoja Goda tęsė: “Siūlyčiau gerai, labai gerai įsižiūrėti į Jūsų nosis, į gorilos nosį, į Gabijos ir Daumanto nosytes! Jos nepanašios! Richardo nosis yra visiškai raudona, didelė ir apvali. Jo vaikai jokiu būdu neišvengtų tokio genetiško paveldėjimo”. Edita Einšteinytė įdėmiai apžiūrėjo visų nosis dar kartą ir suprato, kad nei gorila, nei Gabija, nei Daumantas nebuvo tokie raudonosiai kaip ji ir Richardas. “O dabar, pažiūrėkite į mano nosį!”, – tęsė gydytoja Goda. “Ji panaši į gorilos. Vadinasi, aš turėčiau būti jos mama!”. Būtumėte matę, koks atokvėpis ir atsipalaidavimas užliejo Richardą. “Pasijutau taip stipriai suklydusi, teko labai atsiprašyti savo kolegos už tokią klaidą. Džiugu, kad pykčio jis ilgai nelaikė, o kaip tik nudžiugo, kad gydytoja Goda prisiėmė atsakomybę už visus ieškančius savo tėvelių vaikus. Net nušvito iš laimės!”.

Richardas net uždainavo, kviesdamas prisijungti visus. Edita pasakoja, kad jis net dėkingumo šokį sušoko gydytojai Godai. Mes, visi drauge, liksime amžinai jai dėkingi!

Džiaugsmo akimirkos visuomet laukiamiausios!